Po susidūrimo net ir nedidelė žala gali tapti sudėtinga, jei vietoje neįforminate aplinkybių. Būtini dokumentai po eismo įvykio lemia, ar draudikas galės greitai nustatyti atsakomybę, įvertinti nuostolį ir išmokėti draudimo išmoką. Todėl pirmosios minutės svarbios ne mažiau nei vėlesnis automobilio remontas.
Svarbiausia - neskubėti prisiimti kaltės žodžiu, nepasirašyti to, su kuo nesutinkate, ir nepasikliauti vien pažadu „susitarsime vėliau“. Aiškiai užfiksuota informacija saugo tiek nukentėjusįjį, tiek žalą padariusį vairuotoją. Ji padeda išvengti ginčų, papildomų išlaidų ir užsitęsusio žalos administravimo.
Pirmiausia pasirūpinkite saugumu ir aplinkybių fiksavimu
Sustokite, įjunkite avarinę signalizaciją, įvertinkite, ar nėra sužeistųjų, ir, jei reikia, skambinkite 112. Jei žmonės nenukentėjo, o automobiliai gali judėti, kuo greičiau atlaisvinkite važiuojamąją dalį, tačiau prieš tai nufotografuokite situaciją.
Nuotraukose turi matytis bendras vaizdas, automobilių padėtis, eismo juostos, kelio ženklai, šviesoforai, stabdymo žymės ir visi apgadinimai. Nufotografuokite abiejų automobilių valstybinius numerius. Jei yra liudytojų, pasižymėkite jų vardus ir kontaktus - tai gali būti naudinga, kai vairuotojų paaiškinimai skiriasi.
Vien nuotraukų paprastai nepakanka. Jos papildo deklaraciją arba policijos dokumentus, tačiau nepakeičia formalaus eismo įvykio aplinkybių užfiksavimo.
Kada pakanka eismo įvykio deklaracijos
Jeigu eismo įvykyje dalyvavo tik transporto priemonės, niekas nenukentėjo, vairuotojai sutaria dėl aplinkybių ir aiškiai nustato atsakingą asmenį, dažniausiai pildoma eismo įvykio deklaracija. Ją galima užpildyti popieriuje arba elektroniniu būdu.
Deklaracija nėra vien formalumas. Ji yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį atsakingo vairuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudikas sprendžia dėl nukentėjusiojo žalos atlyginimo. Todėl joje turi sutapti abiejų vairuotojų nurodyta informacija, schema ir parašai.
Pildydami deklaraciją nurodykite datą, tikslų laiką, vietą, transporto priemonių duomenis, vairuotojų kontaktus, draudimo duomenis ir matomus apgadinimus. Schemoje pažymėkite automobilių judėjimo kryptis, eismo juostas, ženklus ir susidūrimo vietą. Jei formoje pateikti manevrų langeliai neatspindi realios situacijos, nebandykite jos „pritempti“ - aiškiai aprašykite aplinkybes pastabų laukelyje.
Abi šalys prieš pasirašydamos turi perskaityti visą dokumentą. Pasirašius deklaraciją vėliau keisti įvykio versiją būna gerokai sunkiau. Jei nesutinkate su kito vairuotojo schema, kaltės vertinimu ar paaiškinimu, geriau neklausyti raginimo „pasirašyti dėl ramybės“.
Kada būtina kviesti policiją
Policiją kvieskite, jei eismo įvykio metu nukentėjo ar galėjo nukentėti žmogus. Taip pat jos pagalbos reikia, kai vairuotojai nesutaria dėl aplinkybių, vienas iš jų neturi galiojančių dokumentų, įtariamas neblaivumas ar apsvaigimas, arba kitas dalyvis pasišalino iš įvykio vietos.
Pareigūnų įforminimas būtinas ir tada, kai apgadintas ne tik kitas automobilis. Pavyzdžiui, kliudytas kelio ženklas, atitvaras, šviesoforas, pastato fasadas, vartai, savivaldybės ar įmonės turtas. Tokiais atvejais deklaracija tarp dviejų vairuotojų neapima visų galimų nukentėjusiųjų interesų.
Jeigu abejojate, ar situaciją galima įforminti deklaracija, saugesnis sprendimas yra kviesti policiją. Tai ypač aktualu verslo automobiliams, nuomotoms transporto priemonėms ir įmonių parkams, kur vėliau gali reikėti aiškiai pagrįsti darbuotojo veiksmus, turto žalą ir atsakomybę.
Kokius dokumentus ir duomenis turėkite vietoje
Vairuotojas privalo turėti teisę vairuoti patvirtinančius dokumentus ir transporto priemonės registracijos duomenis. Praktikoje po eismo įvykio svarbu ne tik parodyti dokumentus, bet ir tiksliai perrašyti informaciją į deklaraciją.
Vietoje verta pasitikrinti šiuos duomenis:
- vairuotojo vardą, pavardę, telefono numerį ir gyvenamosios vietos adresą;
- vairuotojo pažymėjimo duomenis;
- automobilio valstybinį numerį, markę ir modelį;
- registracijos liudijimo duomenis bei savininko informaciją;
- privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę ir poliso duomenis;
- eismo įvykio vietą, laiką, apgadinimus ir liudytojų kontaktus.
Jei automobilį vairavo ne jo savininkas, tai savaime nereiškia, kad žala nebus atlyginama. Vis dėlto deklaracijoje būtina aiškiai atskirti transporto priemonės savininko ir ją vairavusio asmens duomenis. Įmonės automobiliui gali būti svarbus ir vidinis perdavimo dokumentas, kelionės lapas ar darbuotojo įgaliojimas naudotis transporto priemone.
Ką pateikti draudikui pranešant apie žalą
Nukentėjęs asmuo apie žalą paprastai kreipiasi į kaltininko privalomojo draudimo bendrovę. Jei turite KASKO draudimą, tam tikrais atvejais patogiau žalą administruoti per savo draudiką - konkreti tvarka priklauso nuo sutarties sąlygų, franšizės, pasirinkto remonto būdo ir jūsų draudiko proceso.
Pranešant apie žalą dažniausiai reikės eismo įvykio deklaracijos arba policijos dokumentų, nuotraukų, transporto priemonės registracijos liudijimo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Draudikas gali paprašyti banko sąskaitos numerio, automobilio savininko sutikimo, lizingo bendrovės duomenų ar papildomo paaiškinimo.
Jei automobilis priklauso įmonei, pasiruoškite įmonės rekvizitus, atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus ir PVM atskaitos informaciją. Tai turi įtakos galutiniam žalos atlyginimo apskaičiavimui. Verslo klientui svarbu vertinti ne vien kėbulo remonto sąskaitą, bet ir su veiklos sutrikimu susijusius dokumentais pagrįstus nuostolius, jeigu juos apima turima draudimo apsauga.
Neskubėkite remontuoti automobilio ar ardyti apgadintų dalių, kol draudikas neapžiūrėjo transporto priemonės arba nedavė aiškių nurodymų. Išimtis - būtini veiksmai, apsaugantys nuo didesnės žalos, pavyzdžiui, automobilio nutempimas iš nesaugios vietos. Tokiu atveju išsaugokite sąskaitas, kvitus ir nuotraukas.
Dažniausios klaidos, kurios apsunkina išmoką
Viena dažniausių klaidų - deklaracija pildoma skubant, nepatikrinus draudimo bei automobilio duomenų. Kita - nufotografuojami tik įbrėžimai, bet nefiksuojama visa eismo situacija. Tuomet vėliau sunku įrodyti, kaip įvyko susidūrimas.
Problemų kyla ir tada, kai vairuotojai susitaria žalą atlyginti grynaisiais, tačiau nepasirašo jokio susitarimo. Iš pirmo žvilgsnio nedidelis įlenkimas po detalesnės apžiūros gali reikšti sugadintus laikiklius, žibintus, parkavimo jutiklius ar saugos sistemas. Be deklaracijos ar policijos duomenų toks susitarimas gali baigtis nemaloniu ginču.
Taip pat nereikėtų pateikti draudikui spėlionių kaip fakto. Jei nesate tikri dėl aplinkybių, aprašykite tai, ką realiai matėte: savo judėjimo kryptį, signalus, kelio ženklus, kontaktą su kita transporto priemone. Kaltę ir žalos apimtį vertina draudikas, o ginčo atveju - atsakingos institucijos.
Būtini dokumentai po eismo įvykio ir KASKO apsauga
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas atlygina žalą, kurią padarote kitiems. Jis nepadengia jūsų paties automobilio remonto, jei esate atsakingi už susidūrimą. Tam gali būti skirta KASKO apsauga, tačiau jos taikymas priklauso nuo konkrečios sutarties: draudžiamųjų rizikų, išskaitos, vairuotojų apribojimų, remonto partnerių sąlygų ir pranešimo terminų.
Todėl po įvykio verta turėti ne tik deklaraciją, bet ir savo draudimo sutarties duomenis. Jei nežinote, kuri apsauga taikoma, nesiimkite sprendimų vien pagal kitų vairuotojų patarimus. Nepriklausomas brokeris „Efektyvus sprendimas“ gali padėti įvertinti turimos sutarties sąlygas, surinkti reikalingą informaciją ir aiškiai suprasti, kokio žalos atlyginimo galite tikėtis.
Tvarkingai užpildyta deklaracija, išsaugotos nuotraukos ir laiku pateikti dokumentai nėra biurokratija dėl biurokratijos. Tai jūsų galimybė po nemalonaus įvykio greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ar verslo darbo, nepaliekant finansinių klausimų atsitiktinumui.